„Gyvenimo knyga“ ir „Gyvenimo knyga. Tęsinys“ – tai pavyzdžiai, kaip šis metodas veikia praktiškai. Autorė dalijasi su skaitytojais akimirkomis iš savo gyvenimo, parodydama, kaip jas galima analizuoti ir netgi koreguoti atsižvelgiant į laiką. O dėl išsaugoto gyvo, šnekamosios kalbos stiliaus (knyga buvo sukurta kaip žodinis dienoraštis), skaitytojai turi galimybę pasijusti tiesiogiai dalyvaujantys visuose aprašytuose įvykiuose.
«Книга жизни» и «Книга жизни. Продолжение» – пример того, как этот метод работает на практике. Автор делится с читателями некоторыми моментами своей жизни, показывая, как их можно проанализировать и даже откорректировать из времени. А благодаря сохранённой стилистике живой разговорной речи (книга создавалась как устный дневник) у читателя есть возможность ощутить себя непосредственным участником всех описанных в ней событий.